Knygos

HISTOIRE DE LA LITUANIE UN MILLENAIRE

En 2009, la Lituanie a célébré le millénaire de la première mention de son existence: c'est en effet en 1009 que le nom de ce pays apparait pour la première fois dans les textes. Bien que membre de l'Union européenne depuis le 1er mai 2004, et malgré une très longue histoire, la Lituanie demeure encore mal connue. La célébration de ce millénaire fut l'occasion pour les Lituaniens d'affirmer la permanence de leur droit à l'existence en dépit de toutes les vicissitudes de l'histoire depuis la fin du XVIIIème où la Russie alla jusqu'à faire disparaitre le nom même du pays. Ce Millénaire est une invitation à découvrir l'histoire particulièrement riche de ce pays, à la langue et à la culture originales. La Lituanie, qui a retrouvé son indépendance depuis 1991, après un demi-siècle d'annexion soviétique, constituait pourtant au XVème siècle le plus grand Etat d'Europe - de la Baltique à la mer Noire! -, avec à sa tête des Grands Ducs luttant victorieusement contre l'expansion des chevaliers teutoniques à l'Ouest et contre les Tatars à l'Est. Un millénaire de lutte incessante pour le droit d'exister et d'affirmer sa place au sein de l'Europe, voilà l'objet de ce livre. Yves PLASSERAUD, Docteur en droit, diplômé de l’Institut politique de Paris (IEP), Président du Groupement pour les droits des minorités (GDM), a enseigné aux Universités de Vilnius et de Kaunas. Auteur de nombreux ouvrages consacrés aux pays Baltiques, Yves Plasseraud a réuni pour cet ouvrage une équipe internationale de chercheurs : Arvydas Anusaukas, Céline Bayou, Daniel Beauvois, Laimonas Briedis, Arunas Bubnys, Isabelle Chandavoine, Julien Gueslin, Albinas Kuncevicius, Sylvie Lemasson, Henri Minczeles et Marius Sirutavicius. Préface de Vytautas LANDSBERGIS Ancien Président de la République de Lituanie, Député européen.
 
KELIAS Į NEPRIKLAUSOMYBĘ: LIETUVOS SĄJŪDIS 1988-1991

Tai enciklopedinio pobūdžio leidinys, kuriame apžvelgiama Lietuvos Sąjūdžio įsikūrimo ir esminių, su Sąjūdžio veikla susijusių, politinių įvykių 1988–1991 m. istorija. Pirmojoje leidinio dalyje publikuojami straipsniai, analizuojantys laikotarpį nuo pirmosios Sąjūdžio iniciatyvinės grupės įsikūrimo iki tarptautinio nepriklausomos Lietuvos pripažinimo, taip pat detali 1988–1991 politinių įvykių chronologija. Antrojoje, dokumentinėje, knygos dalyje pateikiama Sąjūdžio organizacinė struktūra miestuose ir rajonuose, abėcėlinis aktyvių Sąjūdžio dalyvių ir talkininkų sąvadas, rinktiniai Sąjūdžio dokumentai ir bibliografija. Leidinys gausiai iliustruotas istorinių įvykių nuotraukomis, publikuojami slaptųjų archyvų dokumentai. Skiriama šiuolaikinės Lietuvos politinį gyvenimą analizuojančiai visuomenei, istoriją, sociologiją, politikos istoriją studijuojantiems studentams ir aukštesniųjų gimnazijos klasių mokiniams.
 
KGB LIETUVOJE
 
 
Žinomo Lietuvos istoriko ir visuomenės veikėjo Arvydo Anušausko archyvinių dokumentų kopijomis gausiai iliustruotoje knygoje "KGBLietuvoje. Slaptosios veiklos bruožai" apžvelgiama bene žinomiausios pasaulyje slaptosios tarnybos – KGB – veikla Lietuvoje 1940-1991 metais, taip pat sovietinių žvalgybos struktūrų veikla iki 1940-ųjų. Atskleidžiama, kokius veiklos metodus (agentūrinio įsiskverbimo, kompromitavimo, dezinformacijos, šantažo ir t.t.) naudojo KGB, kokios įtakos ši struktūra turėjo visuomenės procesams bei atskiriems įvykiams. Autoriaus nuomone KGB archyvai turi būti atverti visuomenei, bendradarbių pavardės paviešintos, o KGB visagalybė – nuvainikuota. Sakydami ne visą tiesą griauname valstybės pamatus, skatiname piliečių abejingumą ne tik savo šalies praeičiai, bet ir ateičiai.
 
XX AMŽIAUS SLAPTIEJI ARCHYVAI
 
 
...istorijos dramatizmo kartais neįmanoma atskleisti, nes tenka rinktis: arba rašai mokslinį straipsnį, arba romaną. Kurdami TV dokumentinį serialą, "XX amžiaus slaptieji archyvai" įsitikinome, kad ekrane istorinis įvykis ar reiškinys atsiskleidžia kitaip: didžiosios politikos, politinių intrigų, karinių konfliktų ar nematomos slaptųjų tarnybų kovos fone išryškėja tikros asmenybės, jų išgyvenimai, siekiai, dažnai nepagrįstos viltys, sudėtingi likimai. Fantazuoti būtų paprasta. Norint atskleisti tikrą dramą, reikia išsamaus tyrimo. Šią knyga leidžiame siekdami tvirčiau įprasminti kelerius metus Lietuvoje ir užsienyje vykdytą slaptųjų archyvų tyrimą. Skaitytojams pateikiame nemaža dokumentų, jau matytų ir dar visai naujų.
 
KOVŲ ISTORIJOS. II KNYGA. XX AMŽIUS
 
 
Antrojoje Kovų istorijos knygoje rašoma apie lietuvų kovas dėl laisvės ir valstybės, vykusias XX amžiuje. Pasakojama apie svarbiausius įvykius: Didijį Vilniaus Seimą ir lietuvių pastangas atkurti valstybę, Neprikalausomybės kovas su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, pasipriešinimą nacių ir sovietų okupacijoms, rezistenciją, dainuojančią revoliuciją ir kovas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo bei okupacinės Rusijos kariuomenės išvedimo. Pateikiami svarbiausių mūšių aprašymai, dokumentų ištraukos, iškilių asmenybių biografijos, paaiškinimai, terminai. Knyga iliutruota nuotraukomis, schemomis ir žemėlapiais.
 
LIETUVA 1940 – 1990: OKUPUOTOS LIETUVOS INTORIJA
 
 
2-asis pataisytas ir papildytas leidimas
 
THE OCCUPATION REGIMES AND THEIR CRIMES IN THE BALTIC, 1940-1991
 
 
TERORAS IR NUSIKALTIMAI ŽMONIŠKUMUI. PIRMOJI SOVIETINĖ OKUPACIJA
 
 
Knygoje spausdinamos trys istorinės studijos, skirtos pirmosios sovietinės okupacijos metu pradėto Lietuvos gyventojų teroro ir genocido mastui nustatyti. Pirmoje studijoje remiantis gausiais archyviniais dokumentais aptariami areštai ir kitos prievartos formos, antroje - tremtis, o trečioje - kariškių ir civilių gyventojų žudynės.
 
LIETUVA 1940 – 1990: OKUPUOTOS LIETUVOS INTORIJA: [monografija]
 
 
Kolektyvinėje monografijoje apibendrinami Lietuvos naujausiųjų laikų istorijos tyrimai, apimantys penkiasdešimt metų trukusį okupuotos ir aneksuotos Lietuvos valdymą. Autoriai siekė išanalizuoti svarbiausius Lietuvos istorijos laikotarpius – 1940–1941 m. sovietinę okupaciją ir aneksiją, nacių okupaciją 1941–1944 m., totalitarinį stalininį režimą 1944–1953 m., destalinizaciją ir politinį „atšilimą“ 1953–1964 m., sovietinį modernizavimą ir stagnaciją 1965–1987 m., atgimimą ir nepriklausomos valstybės atkūrimą 1987–1990 m. Atskleidžiami reikšmingiausi kiekvieno laikotarpio politiniai įvykiai, atspindimas lietuvių išeivijos vaidmuo siekiant nepriklausomybės, supažindinama su kultūriniu gyvenimu, Bažnyčios, Lietuvos valstybės diplomatinės tarnybos veikla. Monografijos pabaigoje pateikiama Lietuvos valstybės 1991–2004 m. kronika.
 
FREEDOM OF THE BALTICS. RESPONSIBILITY OF EUROPE. SEARCHING THE WAYS FOR LIBERATON OF THE BALTIC STATES. CIVIL PROTEST ANED THE EUROPEAN PARLIAMENT IN 1979 – 1983.
 
 
BALTIJOS LAISVĖ - EUROPOS ATSAKOMYBĖ. BALTIJOS ŠALIŲ IŠSIVADAVIMO KELIŲ PAIEŠKOS. PILIETINIS PROTESTAS IR EUROPOS PARLAMENTAS 1979 – 1983 metais.
 
 
LIETUVOS LAIKINOSIOS VYRIAUSYBĖS PROTOKOLAI. DOKUMENTŲ RINKINYS
 
 
Tai atskiru leidiniu išleisti Lietuvos laikinosios vyriausybės (toliau – LV) posėdžių protokolų tekstai. Ilgai manyta, jog vyriausybės veiklą atspindintys dokumentai greičiausiai dingo karo metais, pateko į kieno nors privatų archyvą ar pan. Tačiau jie, laimei, prieš daugiau kaip du dešimtmečius buvo atiduoti tuometinei Respublikinei bibliotekai (dabar – Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka). Lietuvos archyvuose buvo išlikusios ištraukos iš pavienių vyriausybės posėdžių protokolų, kai kurie įstatymai, įsakai, instrukcijos, nutarimai. Civilinės vokiečių valdžios metais buvo išleistas ir atskiras leidinys – vyriausybės norminių aktų sąvadas. Dokumentai atskleidė vyriausybės veiklos efektyvumą, jos politinę orientaciją, ekonominės-socialinės politikos gaires; išlikę tekstai iš principo leido identifikuoti visos vyriausybės, kartais ir pavienių jos narių vertybines orientacijas, nusakyti jos veiklos prioritetus. Visgi medžiagos fragmentiškumas atvėrė kelią daugybei spekuliacijų kai kuriais vyriausybės veiklos klausimais, ypač bene kontroversiškiausiu, t. y. apibūdinant jos požiūrį į Lietuvos žydus bei jų likimą. Daugiausia, ir ne vieną dešimtmetį, diskutuota apie LV pritarimą steigti žydų koncentracijos stovyklą Kaune ir „Žydų padėties nuostatų“ autorystę bei autentiškumą. Prognozė, jog rasti dokumentai pagaliau padės užbaigti besitęsiančius ginčus, nepasitvirtino. Daugiau aiškumo kai kuriems rinkinio tekstams būtų suteikęs išsamesnis įvadas: būtent čia vertėjo plačiau aptarti ir minėtus nevienareikšmiškai vertinamus vyriausybės nutarimus, pasidomėti dokumentų išlikimo bei patekimo į biblioteką istorija. Tokio pobūdžio leidinyje būtina preciziškai laikytis archeografijos taisyklių. Vertėjo pagalvoti ir apie bendrą LV bei Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto veiklą atspindinčių dokumentų rinkinį. Valentinas Brandišauskas
 
LIETUVOS SUVERENITETO ATKŪRIMAS 1988-1991 METAIS: KOLEKTYVINĖ MONOGRAFIJA
 
 
THE ANTI-SOVIET RESISTANCE IN THE BALTIC STATES
 
 
When the Soviet Union and Germany signed the Molotov-Ribbentrop Pact, Lithuania, Latvia and Estonia were occupied from 15 June 1940. Later they were annexed and Sovietisied. The armed struggle of the Baltic nations for their independence in 1941, and between 1944 and 1953, was a decisive factor which influenced their lives, and the course of history of Lithuania, Latvia and Estonia. The Anti-Soviet Resistance in the Baltic States gives a general view of the resistance to the totalitarian communist regime in the Baltic states and its supperssion between 1940 and 1958. The book covers the history oh the armed struggle for thr restoration of the independence. It also discusses the efforts of the resistance fighters to establish ties with the West across the Iron Curtain, the efforts taken by the secret services of some Western countries to use the resistance fighters for their own purposes, and the attitude of the Catholic Church to the Soviet regime and to the underground movements. The volume should not be taken as an exhaustive study of the history of the resistance of the Baltic nations, but the articles published here are based on primary sources, which makes this book different from the other books on the subject so far published in English.
 
SOVIETINIS SAUGUMAS
 
 
Šis leidinys apibūdina sovietines represines struktūras (NKVD, MVD, NKGB ir MGB) ir žmones, kurie 1940-1953 m., užimdami aukščiausius postus, tose nusikalstamose institucijose planavo ir okupuotos Lietuvos teritorijoje vykdė karo nusikaltimus bei nusikaltimus žmonijai.
 
LIETUVOS SLAPTOSIOS TARNYBOS 1918 - 1940
 
 
Lietuvos slaptosios tarnybos 1919 - 1940 m. padarė viską, ką galėjo, kad valstybė būtų deramai saugoma. Lietuvos vyriausybė buvo gerai informuota apie visų kaimyninių valstybių karinį pajėgumą, rengiamas karines akcijas, antivalstybinių organizacijų veiksmus. Valstybės saugumo tarnybos buvo ta kliūtis, kurios taip ir neįveikė SSRS išlaikomas komunistinis pogrindis, Lenkijos palaikomi plečkaitininkai, Vokietijos remiami Klaipėdos naciai... Neatitrūkstant nuo ano meto realijų galima sakyti, jog saugumo tarnybos dažniausiai turėjo veikti ypatingomis sąlygomis.
 
LIETUVIŲ TAUTOS SOVIETINIS NAIKINIMAS 1940 - 1958 METAIS
 
 
Ši knyga skiriama visiems, norintiems geriau pažinti vieną tragiškiausių Lietuvos istorijos laikotarpių, kai lietuvių tauta turėjo kovoti dėl išlikimo. Knygoje pateikiami faktai ir liudijimai yra pagrįsti Lietuvos ir Rusijos archyvuose rastais, iki šiol buvusiais nežinomais genocido organizatorių ir vykdytojų dokumentais. Joje atskleidžiami sovietinės teroro sistemos ypatumai, rašoma apie pasirengimą masinėms genocido akcijoms, karinių baudžiamųjų operacijų vykdymą, lietuvių masinių trėmimų, naikinimo kalėjimuose ir lageriuose aplinkybes, metodus ir padarinius.
 
TERORAS 1940-1958 m.
 
 
Abezė, Igarka, Vorkuta, Norilskas, Klepočiai, Červenė, Rainiai - tai masinio lietuvių tautos naikinimo vietos. Sovietiniai nusikaltimų žmoniškumui metodai buvo labai įvairūs, bet padariniai visada vienodi - ligų, bado ir nepakeliamo darbo išsekintų žmonių mirtis...
 
LIETUVOS ŽVALGYBA 1918-1940 m.
 
 
Prieš devyniasdešimt penkerius metus susikūrusi Lietuvos žvalgybos istorija pasižymėjo labai intensyviomis dvikovomis su kaimyninių valstybių slaptosiomis tarnybomis, sėkmingomis ir nesėkmingomis slaptomis operacijomis, nevienareikšmiška politinių sąlygų įtaka slaptųjų tarnybų veikimui. Kiek buvo susekta užsienio valstybių agentų, kaip buvo kovojama su kitų valstybių remiama ir finansuojama antivalstybine veikla, kokie buvo brangiausi apmokami agentai, kaip veikė užsienio žvalgybų rezidentūros, kaip buvo kovojama su teroristais, koks paskutiniųjų vadovų ir jų agentų likimas bei į daugelį kitų klausimų rasite atsakymus šioje knygoje. Knyga sudomins suvokti ir objektyviai įvertinti Lietuvos slaptųjų tarnybų vaidmenį užtikrinant nacionalinį saugumą.
 
KGB. VISIŠKAI SLAPTAI
 
 
Daugiau kaip pusę XX amžiaus Lietuva buvo už „geležinės uždangos“, o jos piliečius akylai saugojo komunistinės slaptosios tarnybos. Okupuotos Lietuvos teritorijoje 1954–1991 metais veikusi KGB pagrįstai asocijuojasi su represijomis ir psichiatrine prievarta, kankinimais ir šantažu, užsakytomis žmogžudystėmis ir laiškų liustracija, masiniu agentų verbavimu ir slaptomis politinių kalinių kapinėmis. KGB arsenale – klastojimai ir kompromitavimas, psichotropinių preparatų naudojimas ir teroristų bei žudikų globa, karinių ir pramoninių paslapčių vagystės. Kokios buvo realios KGB galimybės, ką ir kaip galėjo sekti, kokias technines priemones slapta naudojo, kokie žinomi žmonės neatsispyrė KGB pagundoms ir ką dar slepia Baltijos šalyse išlikę nesunaikinti KGB archyvai, – ieškokite atsakymų šioje knygoje.
 
LITHUANIA IN 1940 - 1991: THE HISTORY OF OCCUPIED LITHUANIA
 
 
The collective monograph “Lithuania in 1940–1991: the History of Occupied Lithuania” aims to summarize all the newest history-related research of the recent decades about Lithuania. This is one of the first books summarizing all the developments during the five decades-long foreign annexation of Lithuania. The annexation influenced the life of all the Lithuanians. There were many factors influencing the Lithuanian history, which are represented in the book: wars and their consequences; economic changes; cultural restrictions; the Church’s resistance; the resistance movement members and foreign invaders; the world-wide diaspora of Lithuanians and Lithuania-based dissidents, who fought for the independence until gaining it.
 
IŠDAVYSTĖ. MARKULIO DIENORAŠČIAI
 
 
Knygos istorija sukasi apie kontraversišką profesoriaus Juozo Albino Markulio asmenybę, apie rezistentus ir jų išdavikus, herojus ir okupantų agentus, slaptųjų tarnybų ir partizanų operacijas, seniai pamirštas paslaptis ir atradimus naujai surastuose dienoraščiuose. „Ąžuolas“, „Noreika“, „Erelis“, „Petrovas“, „Daktaras Narutavičius“ ir kiti slapyvardžiai lydės pagrindinį šios istorijos veikėją. Jo sukurtas įvaizdis iki šiol audrina vaizduotę. Kas užšifruota Markulio dienoraščiuose, kokios gyvenimo aplinkybės nuslėptos ir kokie asmeniniai bruožai iki šiol buvo nežinomi, kaip kūrė ir vystė atsisakymo nuo bet kokio pasipriešinimo okupantui idėją bei į daugelį kitų klausimų rasite atsakymus šioje knygoje.