I. Rozovos tyrimas – testas Lietuvos politikai

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai Gabrielius Landsbergis, Avydas Anušauskas ir Laurynas Kasčiūnas parengė pareiškimą. Pateikiame pareiškimo tekstą.

PAREIŠKIMAS

Šiame valstiečių vadovaujamame Seime neretai nutinka taip, kad balta tampa juoda, o iš neteisės sugeba gimti teisė, jei tik tai naudinga valdžią ir aritmetinę daugumą turintiems. To 30 metus nepriklausomoje, demokratinėje, ES ir NATO, teisės viršenybę gerbiančioje valstybėje neturėtų būti įmanoma iš principo. Tačiau, matyt, turime praeiti ir šį etapą bei iš jo pasimokyti. Vienas geriausių būdų - maksimalus viešumas, todėl dar sykį skelbiame savo poziciją ir tikime, kad pagarba faktams, teisei ir ypatingai -  Lietuvos nacionalinio saugumo stiprinimas - visada turi būti sąžiningų politikų ir piliečių pamatinis principas ir prioritetas

  1.  Valdemaro Tomaševskio politinė veikla ir dar iki jo buvusios padėjėjos I.Rozovos parlamentinio tyrimo viešumoje ir žiniasklaidoje skelbti faktai (atsisakymas susitikti su Valstybės saugumo departamento vadovu, LLRA atstovų lankymasis Kremliuje prieš rinkimus, Georgijaus juostelės, tapusios Rusijos imperinės politikos simboliu, segėjimas viešumoje bei daugelis kitų epizodų) kėlė didelį susirūpinimą dėl šio politinio lyderio vadovaujamos politinės jėgos atstovaujamų ir išpažįstamų vertybių bei požiūrio į Lietuvos nacionalinį saugumą.
  2.  2019 m. vasarą premjerui Sauliui Skverneliui pralaimėjus Prezidento rinkimus ir nutarus iš vyriausybės atleisti buvusį susisiekimo ministrą Roką Masiulį, o Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministro pozicijas perleisti bei į valdančiąją koaliciją pakviesti Valdemaro Tomaševskio politinę jėgą mūsų nuogąstavimai tik sustiprėjo. Tiek Vidaus reikalų ministerija, tiek Susisiekimo ministerija yra svarbios Lietuvos vykdomosios valdžios institucijos, turinčios didelę reikšmę ir Lietuvos nacionaliniam saugumui. Mūsų susirūpinimas dar labiau išaugo po 2019 m. liepos 29 d. vykusio Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su opozicinių frakcijų seniūnais, kuriame jis pasidalino savo nerimu dėl tuo metu kandidatu viešumoje į Vidaus reikalų ministrus laikyto Jaroslav Narkevič tinkamumo eiti šias pareigas ir paminėjo abejones keliančią su juo susijusią informaciją, plačiau jos nedetalizuodamas.
  3.  LLRA atstovų prisijungimas prie valdančiosios daugumos, įtakingų vyriausybės pozicijų įgijimas bei Prezidento išsakytas nerimas paskatino dar detaliau susidomėti šios politinės jėgos atstovais, jų lyderiais bei jų ligšioline veikla. Todėl nuo 2019 m. liepos 10 d. TS-LKD frakcijos seniūnui Gabrieliui Landsbergiui tapus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu ir įgijus teisę susipažinti ir dirbti su įslaptinta informacija, kurią komiteto nariams teikia valstybės institucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir laikantis įprastų procedūrų buvo peržiūrėtos su šios politinės jėgos atstovais ir jų veikla susijusios pažymos.
  4.  Panašiu metu Sakartvele kilo didžiulis politinis skandalas, peraugęs į masines demonstracijas bei gatvės susirėmimus, kai Rusijos Dūmos parlamentaras Sergejus Gavrilovas, Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos metu pirmininkavo posėdžiui iš Sakartvelo Parlamento vadovo kėdės. Netrukus po šio skandalo gavome Sakartvelo parlamentaro, Europos reikalų komiteto vicepirmininko laišką, atkreipiantį dėmesį, kad šiame Kremliaus kaip parlamentinės diplomatijos ir minkštosios galios instrumentą naudojamame forume dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Seimo narė Irina Rozova. Po šio laiško kartu su kitais Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais inicijavome neeilinį komiteto posėdį, kuriame paprašėme Valstybės saugumo departamento pateikti šios asamblėjos vertinimą, visą su jos ir panašia veikla susijusią informaciją. Posėdžio metu paaiškėjo platesnės aplinkybės apie jau Seimo pirmininkui ir kitiems to metu aukštiems valdžios pareigūnams (įskaitant ministrą pirmininką Saulių Skvernelį) pateiktą informaciją apie Irinos Rozovos veiklą, bandymą gauti teisę dirbti su slapta informacija ir tai, kad tokia teisė nebuvo suteikta.
  5.  Žinodami liūdnai pagarsėjusio ir priesaiką sulaužiusio parlamentaro Mindaugo Basčio istoriją, pamatėme akivaizdžią ir dar pavojingesnę nacionalinio saugumo požiūriu, analogiją parlamentarės Irinos Rozovos veikloje. Įvertinant tai, kad Seimo narės Irinos Rozovos veiksmai – informacijos apie ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais ir šių ryšių pobūdį slėpimas – sudaro pagrindą abejoti šios Seimo narės patikimumu ir lojalumu Lietuvos Respublikai, o atsižvelgiant į konstitucinę doktriną, gali turėti teisinių pasekmių, netrukus iniciavome parlamentinį tyrimą dėl Irinos Rozovos veiksmų ir ryšių, kurie galėjo ir šiuo metu gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ir Lietuvos politinei sistemai, kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su šia parlamentare, siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, politinių partijų koalicijų sudarymą.
  6.  Tyrimo metu paaiškėjo, kad Seimo narė Irina Rozova ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, o jos kontaktai su jais neapsiribojo vien oficialiais formatais. Skirtingais laikotarpiais ji su Rusijos Federacijos diplomatais aptarinėjo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija – krikščioniškų šeimų sąjunga, buvo aptariamos iniciatyvos dėl galimybės jungtis su Lietuvos rusų sąjunga, Rusų aljanso Vilniaus skyriaus įsteigimo klausimai, kartu su Rusų aljanso partijos bendražygiais aktyviai bandė įtraukti Rusijos Federacijos diplomatus, kad būtų daroma įtaka politinių koalicijų formavimosi Vilniaus miesto savivaldybės taryboje procesui, palaikė kontaktus su Rusijos Federacijos Generaliniu konsulu Klaipėdoje Vladimir Malygin, kuris 2014 m. buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu ir yra siejamas su Rusijos Federacijos Užsienio žvalgybos tarnyba.

Seimo narė Irina Rozova priėmė netgi finansinę paramą bei siekė nuslėpti informaciją apie savo ryšius su konkrečiais Lietuvoje rezidavusiais Rusijos Federacijos diplomatais, šių ryšių pobūdį, teikdama paaiškinimus bandė suklaidinti Valstybės saugumo departamento pareigūnus. Šie ir kiti tyrimo metu nustatyti faktai suteikia pakankamai pagrindo daryti išvadą, kad Seimo narė Irina Rozova, siekdama gauti leidimą dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, teikdama paaiškinimus Valstybės saugumo departamentui, nebuvo atvira ir sąžininga, sąmoningai bandė  nuslėpti savo ryšius, suklaidinti Valstybės saugumo departamento pareigūnus ir tokiu būdu elgdamasi nesąžiningai siekė gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, kurį įgijusi, dėl savo ryšių, galėjo sukelti grėsmę valstybės paslapčių saugumui. Būdami įsitikinę, kad Konstitucijos ir Seimo Statuto nustatyta tvarka būtina visapusiškai ir objektyviai ištirti bei teisiškai įvertinti, ar savo veiksmais Seimo narė Irina Rozova šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė Seimo nario priesaikos, pasiūlėme pradėti Seimo narės Irinos Rozovos apkaltos procesą.

Kaip ir Mindaugo Basčio atveju matome, kad Irinos Rozovos apkaltos procesas bus nelengvas, bus bandoma ją išsaugoti bet kokia kaina, nes ji ypač artima ir savo veiklą nuolat derindavo su LLRA vadovu Valdemaru Tomaševskiu. Akivaizdu, kad bus bandoma dėmesį nukreipti kita linkme, šalutinėmis temomis bei vilkinti laiką, kad nespėtų įvykti apkaltos procesas, kuriam reikalingas ir Konstitucinio Teismo sprendimas. Kaip ir Mindaugo Basčio atveju, didele dalimi nuo visuomenės pilietinio spaudimo priklausys ar viršų paims Lietuvos parlamentarų konstitucinė atsakomybė, priesaikos laikymasis bei tarnavimo Lietuvos, o ne užsienio valstybių interesams, principai, ar konjunktūrinis pataikavimas koalicijos partneriams, kurių lojalumas Lietuvos valstybei yra abejotinas.

Seimo kanceliarijos nuotrauka 2020 04 28 aut. Olga Posaškova

Seimo kanceliarijos nuotrauka. 2020-04-28 Seimo posėdis (aut. – Olga Posaškova)

© 2020 Arvydas Anušauskas. Visos teisės saugomos.