Šimtas dvidešimt žmogaus teises ir laisvę rimtai vertinančių piliečių kreipėsi į Prezidentą ir užsienio reikalų ministrą dėl jauniausio pasaulyje politinio kalinio likimo

Šimtas dvidešimt politikų, visuomenininkų, meno kūrėjų, redaktorių, žurnalistų kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą ir užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių dėl jauniausio pasaulyje politinio kalinio likimo. Kreipimasis buvo inicijuotas Seime veikiančios Laikinosios solidarumo su tibetiečiais grupės pirmininko, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Andriaus Navicko.

2020 m. gegužės 17 d. visame pasaulyje bus minimos 25-osios Gedhun Choekyi Nyimos, kuris plačiau žinomas kaip XI-asis Pančen Lama, pagrobimo metinės. Jis įvardijamas jauniausiu politiniu kaliniu, kuris pradingo dar 1995 m., tepraėjus trimis dienomis, kai ištremtasis Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama oficialiai šešiametį berniuką iš Vidurio Tibeto paskelbė antruoju pagal rangą asmeniu Tibeto budistinėje tradicijoje.

Šimtas dvidešimt žmogaus teisių aktyvistų ragina Prezidentą Gitaną Nausėdą bei užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių kreiptis į dabartinę Kinijos valdžią, reikalaujant, kad Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos gautų patikimą informaciją apie pasaulio jauniausio politinio kalinio likimą.

„Pančen Lama buvo pagrobtas kartu su tėvais, suimtas, o jo buvimo vieta yra viena stropiausiai slepiamų Kinijos valstybinių paslapčių. Deja, Kinijos valdžia niekaip nereagavo į daugkartinius tarptautinių žmogaus teisių gynimo organizacijų raginimus pateikti informaciją apie Gedhuno, kuriam dabar jau turėtų būti 31 metai, likimą. Tiek tarptautinės organizacijos, tiek Tibeto vyriausybės tremtyje nariai prašo viso pasaulio politikų pagalbos dėl Pačen Lamos likimo išaiškinimo. Tik tiesa gali išlaisvinti ne tik pačią Kinijos valdžią, bet ir visų tarptautinius santykius su šia valstybe“, – teigė A. Navickas.

Anot parlamentaro A. Navicko, tradiciškai Pančen Lama ir Dalai Lama yra neatsiejamai susiję.

„Po vieno iš jų mirties, kitas dvasinis lyderis atpažįsta ir formaliai paskelbia apie naują persikūnijimą, auklėja jį ir padeda formuoti tapatybę. Tačiau Kinijos režimas brutaliai įsikišo į Tibeto budizmo tradiciją, ėmėsi veiksmų, kurie tegali būti traktuojami kaip drastiškas žmogaus teisių pažeidimas. Negana to, Kinijos ateistinis režimas griebėsi manipuliacijų – nusprendė nurodyti Tibeto budistams, kas yra jų „tikrasis“ dvasinis lyderis ir juo paskelbė berniuką, užaugusį komunistinėje šeimoje. Jis Tibete neturi autoriteto ir vadinamas „Kinų Pančenu“.

Kreipimąsi į Prezidentą bei užsienio reikalų ministrą pasirašė Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, europarlamentarė Aušra Maldeikienė, keliolika Seimo narių, tarp kurių Arvydas Anušauskas, Seimo parlamentinės ryšiu su Taivanu grupės vadovai Gintaras Steponavičius, Mantas Adomėnas, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas, parlamentaras ambasadorius Žygimantas Pavilonis, taip pat akademikas Alfonsas Andrijauskas, buvęs ministras, aplinkosaugininkas Kęstutis Navickas, Tibeto rėmimo grupės vadovas Vytis Vidūnas, muzikantas Domantas Razauskas, filosofas Nerijus Milerius ir kiti.

By truthseeker Buddhist Monks Walking by the Grassland

Asociatyvi nuotrauka

© 2020 Arvydas Anušauskas. Visos teisės saugomos.