„NATO viršūnių susitikimas Madride turi pasiųsti labai aiškią žinią Rusijai – mūsų įsipareigojimas ginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą nėra tik žodžiai ir yra paremtas stipriomis ir kovinei parengčiai parengtomis priešakinėmis gynybos priemonėmis“, – teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis birželio 15–16 dienomis dalyvavo NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje.
Šiaurės Atlanto Tarybos susitikime ministrai diskutavo dėl dokumentų, numatančių NATO karinio buvimo stiprinimo rytiniame flange, taip pat ir Lietuvoje, kryptis.
„Rusija išliks didžiausia ir ilgalaikė karinė grėsmė NATO. Visų pirma, kiekvieną kartą Rusijos karinė agresija tampa vis didesnė ir platesnė – nuo Sakartvelo iki Ukrainos – matome didžiulį poveikį turinčių destruktyvių karų modelį. Antra, Rusija siekia sugriauti euroatlantinę saugumo tvarką ir grąžinti NATO į 1997 m.“, – sakė ministras.
Pasak A. Anušausko, Baltijos šalys dėl savo geografinės padėties yra labiausiai veikiamos Rusijos karinės grėsmės, todėl jų gynybai stiprinti reikalingi ryžtingi ir greiti sprendimai.
„Dėl unikalios Baltijos šalių padėties esamus NATO batalionus turime sustiprinti iki priešakinių brigadų, dislokuoti priešakines pajėgas ir užtikrinti būtiną vadovavimo grandinę ir išsamius veikimo planus. Daugiau pajėgų Baltijos šalyse ir stipri priešakinė gynyba yra vienintelė Rusijai suprantama atgrasymo kalba. Turime būti mažiau priklausomi nuo pastiprinimo ir galėti veikti akimirksniu“, – kalbėjo ministras.
NATO gynybos ministrų susitikimo paraštėse ministras A. Anušauskas taip pat susitiko su Suomijos, Vokietijos, Danijos, Nyderlandų, Kroatijos, Turkijos ir Sakartvelo gynybos ministrais.
Birželio 17 d. numatytas A. Anušausko susitikimas su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu.
NATO nuotr.